Pasaulis be manęs
toks jautrus, toks jautrus.
Ir šitoks išdidus ant
pakilusių skrist sakalų sparnų.
Pasaulis be manęs
toks baisiai savimi ištvermingas.
Ir toks rūstus gilių vandenynų
tulžinga prasme.
Pertraukiu uždarą į jį ratą
priešaušrio malda.
Aš – jau pasaulio delne.
Jaučiu, velniškai jis manęs kratosi.
Bet nepriimt manęs jam nevalia.
Juk ir aš dalis tos žmonių visatos
su savo nepakartojama,
argumentuota dalia.

2018 spalio 30