Aš dar žydėsiu, nors vėjas bartų
Ir žemę merktų lietaus lašai.
Akmens prašysiu, kad jis užtartų,
Prie jo pražydus man vėlyvai.
 
Tai ačiū klevui už lapų saują,
Jais užsiklojus, nekąs šalna.
Dieną, pakilus rudenio saulei,
Glostys žiedelį jos šiluma.
 
Jei baltos snaigės staiga užklystų,
Tegul pabūgsta mano liepsnos.
Kartais net rožės mažos išdrįsta
Nepaisyt šerkšno, dvelksmo žiemos.
 
.................................................
Aš dar žydėsiu, nors vėjas bartų
Ir žemę merktų lietaus lašai.
Akmens prašysiu, kad jis užtartų,
Prie jo pražydus man vėlyvai.