Rudenėjant medžiai aktyvina geltoną ir raudoną spalvas sukuriančių pigmentų (antocianų) gamybą. Pasirodo, jog užblokavus antocianų gamybą lapų vainikas labai stipriai nukenčia nuo ultravioletinių Saulės spindulių ir todėl šaknys neparuošia pakankamai maisto medžiagų žiemos periodui.
Lapų metimas apsaugo augalus nuo nepalankių žiemos sąlygų, nes didelis lapų paviršius žiemą mažina medžių atsparumą stipriems vėjams bei sniego ar ledo dangos svoriui, be to, per žiemą lapai žūtų dėl išdžiūvimo – sausame šaltyje užšalęs lapų audinių ledas išgaruoja (sublimacija). Ąžuolai lapus išlaiko beveik iki pavasario:„Tai reiškia, kad yra nemažai nulemtų požymių, kurie neleidžia numesti lapų kartu su kitais medžiais. Genetika lemia labai daug“
Kai daugėja tam tikrų hormonų, skatinama lapų atsiskyrimo plokštelės gamyba. Jos dėka lapas gali atsiskirti nuo prisijungimo prie medžio vietos.
Šiuo laikotarpiu augalai negamina maistinių medžiagų, nes jas yra iš anksto sukaupę. Šios maistinės atsargos nukeliauja į medžių šaknis. Pavasarį tekanti medžių sula yra panaudojama naujų lapų išaugimui“,
Tropiniai lapus metantys augalai tokiu būdu saugo drėgmę sausuoju sezonu.
                                                                                Iš interneto.

Sakoma: "Pavėluota laimė nešildo, neišskridę paukščiai sušąla".



 

Nuolatinė  gamtos kaita, atsinaujinimas...