Plokščia žemė

Pasidirbau kepurę iš folijos,
Kad valdžia neskaitytų minčių,
Ir per proxy prie intiko jungiaus
Pažiūrėti filmukų rimtų.

Apie plokščią mūs motiną žemę,
Apie saulę, kur kabo kaip liustra –
Netgi Jėzus to mums nepasakė,
Mahometas ir net Zaratustra!

Netgi jie šito dar nežinojo.
O dabar mes jau žinom, visi!
Kad plokščiam mes pasauly gyvenam
Antarktidos ledų apsupty.

Toks nušvitęs dabar aš jaučiuosi,
Atsidarė trečioji akis!
Nusiimčiau kepurę iš folgos –
Į lubas šautų tuoj spindulys.

Ir pradegintų žopas kaimynams,
Kur gyvena tamsioj nežinioj!
Gal apšviestų jų niūrią tamsybę,
Bet kažin... Jie apgaulėj gilioj.

Kada gausiu aš algą, žinokit,
Tuojau pat Antarktidon plauksiu.
Atsistosiu ant krašto žemelės,
Ir žemyn išdidžiai aš myšiu.

Neapgaus manęs feikinis mokslas!
Visa fizika jau užmaršty!
Kad plokščia mūsų žemė – jau žino
Mūs planetos visam rutuly!
Mužik Super Star

2018-10-24 19:58:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-26 18:57:15

Super komentaras, ponas Pakeleivi.
Gaila, kad Jūsų nematau autorių gretose.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2018-10-25 19:16:15

Kas su folga ant galvos,
minčiai užkardos jokios.
(Alert...Ignition!)
 
O aš pasidirbau
kepeliušą pliušo.
Kai minkšta makaulė,
ir mintis nutriušus.
---
Jaučiu, plokščia tik sėdynė,
na, ir proto lubos.
Tad manų dainų strėlė
į visatą skuba,
skina kelią kakarinė,
neša žinią: dubas…
 
(pasvilino ir man spindulys, bet toliau vis tiek stop, negaliu pramušt savo lubų... nieko, kai poetas didis, tinka ir toks skrydis)