Kaune, Ramybės parke,
Tik lapų šiugždesys.
Rodos, akis užmerkęs,
Net ilsis liūdesys.
 
Maži didvyrių kryžiai
Trispalvėm papuošti,
Primint gyviems sugrįžo,
Jog čia, po jais, šventi.
 
Buvo jauni ir gražūs,
Bet šaukė Lietuva,
Kad po audrų ir karo
Pakiltų vėl laisva.
 
Pakilo, nors daug metų
Prabėgo nemunais,
Tik ašaros, lyg rasos,
Vis rieda dar veidais.
 
Užklojo lapai žemę
Kaip motina skara,
Virpės ir švies žvakelės
Per Vėlines nakčia.
 
Tai kas, kad nėra vardo,
Datų dviejų svarbių,
Gyviems paliko garbę
Mintim pabūt prie jų.
 
Auksiniai lapai krenta,
Miegokit, sakalai.
Palikot auką šventą
Mums sergėt amžinai.
 
Kaunas