Ta nuotrauka – tik atspindys anų dienų,
Kad tyluma riksmu nebepavirstų...
Žinau, prisimenu – tada tylėjai tu,
Skarelės kampą vis sukai tarp pirštų.
Dabar prisiminimai tie – labai mieli...
Kaip brangenybė. Nieko nepamiršiu...
Nors buvom išsiskyrę mūs kely,
Akimirkų tų nuotrupas surinksiu.
Ir nerimas širdy plazdės,
Kai žvelgsime į gelsvą paveikslėlį...
Ta nuotrauka vis mumyse gyvens,
Ir šypsena nušvies nakties šešėlį.