Melas

Pasirodo, melavo ruduo – 
Ką žadėjo, tai buvo ne auksas, o trupantis laikinas varis.
Gundė kraitėm pilnom,
Vai, kiek laimės sočios tau jis duos,
Bet kerai išsisklaidė, melai išaiškėjo.
Jis lengvatikius kiautuos uždarė.
Žvelk nežvelgęs į miglą pro langus aklus,
Ten aštriais žagarais
Nuogos tiesos peizažuos aiškėja.
Plėšikaujantiems vėjams bandyk nepaklust – 
Užmyluos, užmigdys,
Nė nėklaus, ar pasėjai
Savo kraują, svajas ir saldžiausius geismus.
Tavo riksmas sustings
Ir nukris šerkšno kruopom.
Ar manei, jog tu rinksiesi džiūt ar supūt?
Patikėjai, kad auksas?
Ten tik elgetos apdaro lopas.
Nijolena

2018-10-12 06:12:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Venecija

Sukurta: 2018-10-15 12:50:22

Ir tų elgetų jau nebelikę. O lopas tada iš kur?