Išeisiu paieškot tavęs
Tarp begalybės vario lapų.
Dar daug ruduo jų žemėn mes
Ir bus šalnų... paskui vėl šlapia...

Gal nieks daugiau nepamatys,
Koks iš tiesų tu ypatingas.
Prisėst šalia patars širdis
Ir prisiglausti, kol nesninga...

Geltonais saulės apvadais
Ir gyslomis, tartum ant delno.
Čigonės burtai vingiuos žais,
Paskirdami likimą švelnų.

Aš išeinu, kur akys ves –
Link ąžuolų, o gal link uosių...
***
Ieškokit po klevu manęs –
Jo vario gėlai pasiguosiu...

2018 m. spalio 9 d.