Tik atsiremt į spindulį norėjau,
Kol jo nenuskriaudė skrajūnas vėjas,
Saulėlydžio gaisai užgeso,
Net nustebau – mėnuo išėjęs...
Dar jausiu vis ramybės rojų –
Iš vasaros delnų atėjo,
Kur gyvasties pilnatvė suposi,
Kur nerimas žiedais kvepėjo...
Nutols medunešiu apsvaigęs oras,
Rudenis džiaugsmas kvies ilsėtis.
Sušildyk sielą savo bučiniu,
Vienatvės rytą drausk liūdėti...