pamenu kai susitikom
perkodavai mano kvėpavimą
o tada tyliai tyliai sėdėjai
sukdama plaukus ant piršto
ir laukei kol pagaliau

išdrįsiu
pažvelgti iš kitos mėnulio pusės

išmoksiu
atskirti tavo širdies dūžius

išnyks
niūrus abejingumas iš mano pulso

—-

ir vis sukai plaukus ant piršto
lyg Ariadnė siūlą
kol vieną dieną
perkodavai mano
gyvenimą