Dar vis prisimeni tu ją –
Valiūkišką mergiotę...
Gal klausei kažkada, gal ne:
Kaip vėją pažaboti?
O vėjas – ne vienos krypties:
Sutinka ir palydi,
Ir nepaklausia, kam rengies
Be bilieto į skrydį?..
Tu laukei grįžtančios dar vis –
Pavasario kaip laukia...
-------------------------------------
Pravėrė tas pačias duris
Jinai – jau žilaplaukė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-10-11 18:35:01
Žaviuosi autorės gebėjimu taip subtiliai įsisukti į jausmų sūkurį...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-10-11 08:24:49
puikios eilės...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-10-09 14:12:20
Svarbiausia - sulaukti...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-10-08 16:52:33
...dar ne vakaras...žaisminga
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-07 22:22:09
Kartais laukimas dėl kažkokių tai priežaščių būna labai pasyvus, o gal reikėjo anksčiau drąsiai praverti duris.