Kas sumokės už liūdesį, už gėlą?
Mačiau, kaip meldžias medžiai. Jau ruduo...
Į laiko formules netilpsim vėlei –
Pakvipo rudeniu ir žemė, ir akmuo...
Šiąnakt pradingo žemės džiaugsmas,
Paskendo mėnesiena liūdesy...
Lietaus lašai nuplovė orą,
Tu, piktas vėjau, jau čia pat esi...
Štai skrenda vienišas pageltęs lapas,
Ruduo, kleveli, drėgnas jau ruduo...
Kas nuramins tą pilką liūdesį ir gėlą?
Lietus? Gal šaltas vėjas? Gal vanduo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-10-08 14:44:22
Nuostabios eilės. Labai patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-07 23:27:27
Kerinčios eilės apie rudenį.
Tačiau jeigu nebūtų rudens ir žiemos, sunku būtų įvertinti ir džiaugtis pavasariu bei vasara
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-10-05 21:18:26
Pakvipo rudeniu ir nulašnojo, ir pilką liūdesį įpiršo... Tikra tiesa.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-05 12:50:26
Puikios eilės apie rudens liūdesį ir mūsų būsenas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-10-05 11:58:08
Jau ruduo, ir nuotaikos atitinkamos, paskui - susitaikome...