Keista šeimyna

Liūdi Raibė vėl ant kranto –
Visos antys, žąsys skrenda,
Ach, o aš viena nemoku!                    
Kiemo paukščiams bus daug juoko.
 
Kregsi antys su ančiukais,
Girgsi žąsys su žąsiukais
Ir visi į balą neria,
Kur pliuškenasi lig valios.
 
Ką viščiukams pasakyti,
Jei nei plaukti, nei skraidyti
Jų mama lig šiol nemoka?
O jų tėvas – trankiai šoka!                      
 
Du sparnai jo plaka dulkes,
Skraido plunksnos margos, smulkios,
Ant tvoros aukštai užšokęs,
Vieną giesmę teišmokęs
 
Vis kaskart tą pačią traukia.
Ka-ka-rie-ku! – garsiai šaukia.
Ech! Keista man ši šeimyna,
Bet mažylių daug augina.

Kai išsiveda į lauką:
– Cyp! Cyp! Cyp! – jų choras traukia.
Vorele išsirikiavę,
Net batukų neapsiavę

Greit į pašalius jie slepias,
Kai tik Raibė: – Karrr! – pasako.
Taip ji perspėja mažylius,                              
Kad pavojus yr iškilęs.

O paskui vėl dirvą kapsto
Ir nuo nieko nesislapsto.
Vabalų, sliekų ten radus                      
Žino, kad negrės jiems badas.
eglute7

2018-10-01 10:12:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2018-10-01 10:30:16

Daugiavaikiai – tai puiku.
Bet jau nieko nesakysiu, nes
Dar iš seniau pykstu * :
 
Dilgė paširdį Eglutė, kai parašė man žinutę
Apie pelę sudžiovintą ir – galbūt – alučio pintą...
 
To gi dar betrūko – šmeižtas katinuko! (jis ne pijokas)

--- 
* tarkim, aš žąsinas.