Budėjimai

Ar nenusidedu, sakyk,
Kai vis rečiau kalbu apie pradžias?
Lyg slenkstį peržergus jau finišo tiesioji?
Kai įsitėmiju tik pilkumas gūdžias,
Kada užsnūstu viralui garuojant?
Kai nesidrovime rutinos skarmalų,
Nei odos pertekliaus, jausmai kai susitraukė?
Ar atgailauti dar ne per vėlu?
Ar tuščią kiautą kas priims už auką?
Atsidūsėjimas.
Namuos dar ne tyla.
Pelės skrebėjimas.
Štai voras.
Zyzia musė.
Prie bejėgystės taip sunku priprast,
Kaip ir suvokt, kas bus, kai nebebūsim.
Bijai užmigti?
Aš taip pat budžiu,
Kai mėnesiena ropščiasi per langą.
Kaip neramu iki pirmų gaidžių,
Pakol aušrojimas atriekia mudviem dangų.
Nijolena

2018-09-19 07:09:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-09-21 10:08:45

Įdomus, prasmingas   tekstas.  Budėkite, kai mėnesiena ropščiasi pro langą....

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-09-19 22:20:44

Labai prasmingai ir vaizdžiai...

Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan

Sukurta: 2018-09-19 16:36:02

pabaiga puikiai skamba