***

Santrauka:
Ką tik parašiau. Nesugalvojau pavadinimo, atleiskit.
Pilkąjį rūko vingį
dengiantį mano kelią
glostau delnais. Palinkęs
liūdintis senas berželis
beria lapus į tylą,
viltį išklodamas auksu,
aš pamiršau žodį myliu.
Lauksiu pavasario, lauksiu...
Vėlei šalna kietaširdė
glausis prie žemės krūtinės.
Lietūs vis lis ir vis girdys
miegančią žolę šilkinę.
Naktys pajuodusios ūkaus,
dengs baltas pūkas žydrynę.
Jausiuos visai nusiplūkus,
švies tik viltis paskutinė.
Siaučiančią nuožmią pūgą
aš naktimis vis lydėsiu.
Norai slapstytis pabūgo –
Būti kartu, būti dviese.
spika

2018-09-17 15:33:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-09-19 14:09:05

Puikiai , vaizdingai.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-09-19 11:02:49

Gražus eilėraštyje ruduo, šviesus pavasario laukimas, įveikiantis net žiemos pūgą...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-19 10:58:22

Toks lyrinis atsivėrimas eilėse parodo poetės santykį su gamta.
Gal tiktų pavadinimas "Laukimas", visą laiką kažko laukiame.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-09-18 11:45:28

Nors dar kartais kaitri saulutė, bet nuotaika jau rudeniška...Patiko.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-09-17 22:33:01

Eilės geros: atsiveria vaizdai, mintys, jausmai... (O pavadinimas juk ir nebūtinas).

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2018-09-17 18:00:25

Manau tiktų pavadinimas - " Lauksiu pavasario". Eilėraštis patiko. Mano manymu jis - geras.