Tenorėjau, kad tu atsilieptum
Ir tas ilgesio žodis išsprūstų
Ten, kur gatvės kadais buvo mūsų,
Ežerai, jų pakrantės ir lieptai...
Aš tikėjau, jog tai ne apgaulė,
Nes taip aiškiai mačiau siluetą:
Nepamirštamą, lauktą, tikėtą
Ir į debesį nyrančią saulę...
Tu ėjai lyg prieš vėją neklusnų
Ir buvai nuo manęs tik per žingsnį...
Kaip dėlionę iš naujo surinksiu.
Ir kas vertė iš sapno pabusti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-09-18 11:40:03
Būna ir taip, kada tenka tik sapnuose susitikti...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-09-17 15:38:38
Linkiu daugiau tokių šviesių sapnų. Jie sugrąžina šviesiausias gyvenimo akimirkas, giliausius išgyvenimus. Labai patiko, priglausiu
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-17 14:13:31
Kaip gerai, kad išgyvenote tokį jausmą, puikiai.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-16 17:50:11
Kaip gerai, kad aiškiai matėte nepamirštamą, lauktą ir tikėtą siluetą...