Išmindžioti takai

Išmindžioti takai... Buvai visai arti,
Dabar ten – tuštuma. Ir vartai užkelti...
O sielos paukščiai gieda...
Užuolaida gelsva dar supsis prie langų.
Nejau tu išėjai – tavęs neberandu...
Vėl sielos paukščiai gieda...
O gal tik vaizdinys čia buvo šalia mūs,
Ten medžiai jau nuogi – vorai nuners tinklus,
Kai sielos paukščiai gieda...
Išmindžioti takai ilgai primins tave,
Išklaidžioti keliai svajonę kvies drauge,
Nes sielos paukščiai gieda...
Tai ne miražas, ne. Tai reali tiesa,
Išmindžioti takai, deja, ten tuštuma,
Ir sielos paukščiai gieda...
Papartis

2018-09-14 21:07:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-09-18 11:31:02

Ir sielos paukščiai gieda... Sunku juos nutildyti, kol dar plaka širdis...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-09-17 14:21:37

Puikiai, nepramintame take, taip pat kažkur gieda sielos paikštis tur būt labai vienišas.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-17 11:52:25

Ilgesio kupinos eilės, sielos giesmė.