Tapytojas Laikas

Laikas nutapė
raukšles ant mano veido,
padabino plaukus sidabru,
dar nupiešė ilgesį palaidą,
su kuriuo per gyvenimą brendu.
Ilgesį nešuos iš gegužinių, 
kai Saulė glostė akmenis,
paslėptus po samanų žalia skara,
ten buvo dar ir vyšnios,
apdengtos balta žiedų puta.
Uosis, tikiuosi, atmena mane.
Dabar to vyšnių sodo jau neliko –
kažkas iškirto paslapčia...
Dažnai, labai dažnai, sulaukus ryto
jį vis prisimenu su ašara skaudžia.
Iškirstame sode, prie sauso šulinio,
svirtis prieš daug metų suklupo,
o vyšnios, iškirstos vyšnios supuvo jau...
<>
Paklydėlis vėjas uosio šakose
mano jaunystę supa dar...


Žiemgalos Bitė
2018-09-12
Raktažolė51

2018-09-13 10:37:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-09-16 18:05:29

Laiko nesustabdyt - jis turi savo  kelią, jis niekam, deja, nepaklūsta.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-13 21:55:38

Laikas - negailestingas nei žmonėms, nei medžiams.