išlašėsiu

Išlašėsiu kartėliu ant įkaitusio nuodėmėm laiko,
stings žarijų lašai ir po kojomis akmeniu kris,
į išmindytą nuoskaudų žemę, kur nerimas draikos,
ir kaltė taip juoda tarsi guolio neradus naktis.

Išsiliesiu pažįstama jūra, kur plakuosi kasdiena,
nuožmiai smaugs atgaila lyg beveidė lemtis,
blės jausmai tarsi šaltyje  vėstantis plienas,
be kaltės išvaryta viltis dar minutei atgis.
,
Aš subėgsiu žvaigždėm į tuščius laiko būsimo indus,
iš kur kelio atgal nebebus, ten kur siela sugis...
Ir pažirsiu ant tavojo kelio į šviesą pavirtus,
migloje juodo ilgesio, kur žiba tik amžių  akis.

Būsiu tuo, ko ieškosi ir amžiams praradęs nerasi, 
ką girdėsi tyloj, kai kiti negirdės net garsuos...
Tu matysi mane virpuly blausiai degančios žvakės –
„aš atleidžiu“ – tavo lūpos be garso kartos.
Rasojimas

2018-09-11 12:30:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-13 20:35:58

Jausmingos ir įžvalgios eilės.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-09-13 10:41:57

Labai puikus, išjaustas.

Vartotojas (-a): Adzius

Sukurta: 2018-09-13 10:25:05

Labai gražu.Ir išjausta.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-09-11 20:16:50

Labai vaizdingos ir įtaigiai nuaustos mintys.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-09-11 19:38:05

Apsisprendimas ir pažadas... Stiprus eil.