Lyg būtum neišėjęs

Lyg būtum neišėjęs
Tyri kaip krištolas pušų sakai
Ir kadagiais pakvipęs vėjas...
Tu žodžių man tiek daug sakai –
Lyg būtum niekur neišėjęs...
 
Kai tapsiu ašara maža,
Tarsi švytuoklė supsiuos tyliai...
Iš netikrumo, pažadų
Žvaigždė nukris kažkur nebyliai...
 
Rudens rūkai apgaubs mintis –
Tu būsi atviras pasauliui...
Drebės gal žemė, gal širdis,
Tačiau ims šviest skaisčiau dar saulė.
 
Ir žodžiai tie neges nakty –
Aitrumas kadagių nestebins,
Aš jausiu juos dar vis širdy,
To balso tembras degs kaip degęs...
Papartis

2018-09-10 20:20:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-13 14:06:04

Žodžiais nenusakomas jausmas, perskaičius šias eiles.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-09-11 19:31:28

Priglausiu. Ačiū.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-09-11 11:49:24

Jautrios, ilgesingos ,puikios eilės.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-09-11 07:57:49

Įtaigi lyrika, jautriai skambantys žodžiai....

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-09-11 07:57:40

AČIŪ....pajauta kalba mums, Jie neišėjo...kaip ir kadagiai....nuo pradžių pradžios - mūsų širdyse...