Sustoja laikas, vasaros nebus,
Į kalną skruzdė neša savo naštą,
Virš mūsų mėlynai skaidrus dangus,
Palaukėj liepa šimtametė tręšta.
Išlaižėm medų iš lipnių korių,
Mėlynė virš kalvų savaip svaigino,
Aš tą svaigumą alpuliu geriu
Lyg subrandintąjį raudoną vyną.
Pakluskim lietui, baigiasi diena,
Pareina į namus pavargę žmonės,
Tik vienas mirksnis, tik akimirka viena
Iš nepažintos sapnuose dėlionės.
Į žemę krenta saldūs obuoliai,
Žolėj pasislepia ir verias lūpos,
Nuslūgsta nerimas giliai giliai,
Tik ilgesys prie tavo kojų klūpos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-07 12:28:16
Įtaigūs žodžiai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-09-07 09:21:17
Lengvas puikus atsisveikinimas nulydint vasarą.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-09-06 21:38:07
žavingas atsisveikinimas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-06 20:40:36
Švelnus atsisveikinimas vasara.
Iki pasimatymo, vasarėle!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2018-09-06 11:34:17
Vaizdingas ir skambus jausenos išvarvėjimas. Puiki lyrika.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-09-06 08:24:49
AČIŪ :) atpažįstu išeinanačią vasarą