Nuojauta

Žinau, galbūt esi už horizonto,
Galbūt kitam pasaulyje kenti,
Ten, kur griaustiniai dieną naktį dunda,
Ten, kur lietaus ir sniego krituliai kiti.
 
Žinau, vienatvė tau ant delno bunda
Ir žiūri į tave keistom akim,
Tu atsuki kaskart likimui kitą žandą,
O man belieka tartum stebuklu tikėt tavim.
 
Sugrįžki iš už girių, iš už vandenynų,
Lopšinę tylią švelniai padainuok,
Kaip pasakoj kariūnai iš mirties atgiję,
Vėl kyla kovai, laisvei – man beliks sapnuot.
 
Kaip skleidžiasi svajoj žiedai lelijų,
Kaip karžygiai sutrypti niekam jų neduos.
bitėžolė

2018-08-28 11:33:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-29 19:09:54

Lai nuojauta virsta tikrove su švelnia lopšine.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-08-29 13:52:47

Ilgesinga nuojauta, gražu.