Užburtą naktį
Jau verkia vakaras... Naktis užbūrė.
Jo romią širdį, mėnesieną...
Jau verkia vakaras nustebęs
Ir glaudžia širdgėlą ne vieną.
Užburtą naktį žvaigždėm lijo.
Ir ilgesys gėla pražydo,
Kvepėjo vėsuma ir vėju,
Kai paukščiai klykdami išskrido.
Mėnulis vėl kažkur išėjo,
Graudumą tik širdy palikęs,
Vėl verkia vakaras tamsveidis,
O tolumoj dar paukščiai klykia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-08-29 13:57:17
Ak tas liūdesys, kad jis skradžiai prasmegtų.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-29 09:40:45
Auštant rytui nakties burtai neteks galios, o skaistaveidė saulė nudžiovins vakarui ašaras, kad naktis nebegalėtų jo užburti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-08-28 08:44:54
ašaros - sielos krikštolas...gražu