Epilogas

Atole žvilgančiam tyliau vis svirpčioja
Šios vasaros nuspėjamas lietingas epilogas,
Pabaigę tremtį 
Grįžta į tarnystę skėčiai.
Ruduo ištinka gerą kaip ir blogą,
Todėl neverta jaudintis, liūdėti ar bambėti.
Gandralizdį iš rūko žvilgsnis išsitraukia
Ilgesingai tuščią,
Jį uzurpavęs pučiasi čia prisiglaudęs įnamis – žvirblėkas.
Šermukšnis noksta.
Atrandi jį rūgštų, paleidi derlių pro pirštus byrėti.
O vidur lauko
Vienas baltas žiedas,
Būtoji vasara – po žvilgančiais atolais.
Susimąstai.
Kaip greitai laikas bėga
Ir koks nuspėjamas kiekvienas epilogas.
Nijolena

2018-08-26 07:20:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-08-27 09:58:22

O man niekas netrūkčioja, viskas labai gerai - ačiū.

Vartotojas (-a): kava

Sukurta: 2018-08-26 22:35:03

truputį, Nijolena, trūkčioja. Bet tau, ko gero, atėjęs laikas knygai. Nors gal ji yra, ką aš žinau.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-26 11:47:31

Puiki lyrika.