Du tūkstančiai aštuonioliktųjų vasara

Na ir kas, kad traškančios pušys
Žarsto šiškas samanotais takais...
Nors ir subrendo įraudęs erškėtis,
Mintimis dar braidau aguonų laukais...

Na ir kas, kad jau vasara baigias,
Kad ir pievos netenka žalsvumo.
Ir su jausmais mano dar žaidžia
Rugiuose rausvi saulės zuikučiai...

Na ir kas, kad paskutinės nemigo naktys
Kvepia žaliais pušynų spygliais...
Ant ežero kranto prigulsiu ilsėtis,
Jausiu, kaip šlampa mano plaukai...

Na ir kas, kad jau pievos netenka žalsvumo...
Na ir kas, kad sušlapo mano plaukai...

Na ir kas
Na ir kas
Na ir kas...
Orinta

2018-08-19 12:26:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-08-21 11:05:54

Žinoma - nieko, tik vasara baigias...