Dar vakar

Ilgesys – pats klampiausias emocijų raistas,
Kur iš pėdaskų aišku, kad klajoju koncentriškais ratais
Ir dabar jau žinau – neišeisiu, ne tu nepaleisi.
Žmonės kūną matys. Nesupras jie, kur siela prašapo.
Aš nei čia, nei dabar – žvilgsnis gaudo vaiduoklę žaltvyklsę.
Neskardena juokai. Likęs gervių rypavimas – dainos.
Ak, neklauski – žinai, koks klajonių, klejonių šių tikslas:
Kaip lėktuvo rūke dar prieš leidžiantis kurą išbaigti.
Tyška aistros purslais. Apčiuopiu. Tu? Ne tu... Kilsiu, eisiu.
Aš juk ieškau ženklų, kuriuos laikas dar vakar išslapstė.
Ilgesys – pats klampiausias emocijų raistas,
Kai būties nekenčiu, kai tik vieną pavidalą – geidžiamą – atmena akys.
Nijolena

2018-08-10 07:30:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-13 21:00:14

Širdis neklysta akims palikusi neblėstantį atminimą.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-08-10 08:16:04

Apčiuopiau...artima...jautru