Apleistos kapinės

Niekas seniai čia nevarsto vartų,
nekalba maldų prie kapo –
tik laisvas vėjas karts nuo karto
paskaito, ką apkrito lapai.
Pasvirę kryžiai daug ką mena –
kas buvo tie, kurie čia miega:
kentėjo, džiaugėsi ar vargo,
o gal net „sabalus“ dėvėjo.
Po šiuo kryžium ilsisi mergaitė
su savo kūdikiu ant rankų –
(juos atnešė plačioji upė
per vieną kaitrią rugiapjūtę).
Niekas nežino, iš kur vanduo atplukdė,
kuo vardu mergaitė buvo.
Todėl šermukšnį pasodino –
„raudonom ašarom jis verkia“.
Šis, samanom apžėlęs, kryžius
baronui pastatytas buvo.
Garbė, auksas net Paryžiuj
didžiulis dvaras – viskas žuvo...
Pačiam kapinių pakrašty
palaidojo jauną poetą.
Atrodo, liepos vidury
paliko jis tėviškę, karštai mylėtą.
Už dainą, už meilę, už žodį
žmonės jam kryžių pastatė,
Tik – vadą pamiršo. Gaila...
Greitai bėga metai...
<<>>
Į debesį atsimušus subyra diena –
ji krinta žemėn meteorais.
Atrodo, po kapines tada
vaikšto –
mergaitė ta, poetas ir baronas...
 
Žiemgalos Bitė
2018-08-07
 
Raktažolė51

2018-08-08 15:55:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-13 09:45:02

Vaizdingai nupieštas kapinių vaizdelis.
Teko kapinėse prieš Kalėdas labai vėlai vakare kai ko palaukti absoliučiai vienai kokia 20 - 30 min. (jos man ištįso). Deja, tegirdėjau tik ausyse spengiančią tylą, nes tokiu laiku mano vaizduotė neįstengė ką kitą išgirsti, nors klausa buvo paaštrėjusi maksimaliai.
 

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2018-08-11 21:16:25

tikrai įdomus pasakojimas, norėjosi tęsinio...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-08-10 16:21:41

Intriguojančios eilės, ypač pabaiga...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-08-09 08:33:10

Gaila, visų tokia tragiška baigtis, anksčiau ar vėliau beliks tik kryžiai, o gal tik bevardis žemės kauburėlis.
Jautriai aprašėte amžino poilsio vietą.