Karšta ir tau

Karšta ir tau, gražuole mano rože,
Vos tik prasiskleidei ir jau vysti.
Raukšlėjas žiedlapiai gležni, raudoni,
Lyg būtum ne saulutėj, bet ugny.
 
Rodos, drėgmės žemelė nestokoja,
Kaskart palaistau vandeniu gaiviu,
Nakties vėsa priglaudžia ir globoja,
Tiktai diena alsuoja vien karščiu.
 
Kad ir trumpai žydėsi, nenuliūski.
Raudona rožė — juk pasakų gėlė,
Kelk puošnų žiedą saulėn, kas bebūtų,
Svarbiau už viską — sodelyje žydėt.
 
....................................................
Karšta ir tau, gražuole mano rože,
Vos tik prasiskleidei ir jau vysti.
Kaip priesaiką aš duodu savo žodį —
Žydėjimą išsaugot atminty.
skroblas

2018-08-04 14:14:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-07 20:27:34

Jaučiasi tarp poeto ir gamtos stiprus ryšys, santykis su aplinka.

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-08-06 20:10:54

Malonu skaityti  apie mūsų aplinkos grožį, puoselėjamą žmonių valia.

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2018-08-05 10:13:12

perskaičiau kelis kartus ir suradau tik vieną žodį - GRAŽU 

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2018-08-04 23:34:20

Laki vaizduotė ir atmintis - geriausi sargai. Gražu.