Žodžiuose nėra prasmės

Jau manyje jausmų tau nebeliko...
O tau nerūpi mano žodžiai,
Kuriais bandau prižadint juos.
Juk regis dar prieš akimirką
Tarp mudviejų ruseno kibirkštis.
Bet aš suklydau.
Pamilome ne tuos, kuriuos reikėjo;
Gyvenom ne su tais...
Žavėjomės drąsa viens kito,
Bet mūsų žodžiai, kuriais dalinomės
Buvo be prasmės.
Mes prisirišome be meilės...
Ir taip sunku sakyt ,,sudiev“...
Nemokame gyvent vieni,
Nemokame sutart kartu;
Tik kalbam daug ir taip tuščiai,
Kad girdime, kaip skamba beprasmybė.
Darbais mes tiesiame kelius skirtingus.
Tik visad grįžtame ten pat,
Į kryžkelę, kurioj pasidavėm.
Nustojom būt laimingi...
Nustojom stengtis dėl kitų.
Ir veltui šypsomės tuščiai, grįžę į namus,
Tikėdamiesi, kad gal jau šįkart
Prikelsim tai, ką seniai buvome užmiršę.

Žodžiuose nėra prasmės,
Kai juos išsakom be jausmų.
Jausmų nebus, kai pasirinkai
Gyventi ne su mylimu...
nerašanti

2018-08-03 17:20:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-07 20:04:51

Eilės pamąstymui.
Gyvenimas, tai sudėtinga dėlionė ir ne visada pavyksta surasti norimą interjero detalę, bet kai surandi, supranti gerai visiems žinomą posakį: "Gražus, Martynai, dangus, bet ne tau" ir tada stengiesi įsprausti kitą šiek tiek panašią detalę. Tokia gyvenimo tikrovė. Tęsinys susiklosto įvairiai. Ne veltui yra toks visiems nemažiau žinomas posakis: "Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą ir nėra to gero, kad neišeitų į blogą". Kartais suėję du žmonės be meilės pamilsta vienas kitą ir nugyvena gražų gyvenimą.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-08-06 11:10:37

Gyvenime nemažai vietos ir beprasmybei.