Ant vienos taburetės

Santrauka:
Improvizacija po improvizacinio spektaklio „Pasikalbėk su manimi eilėmis“
Nepamenu eilėraščio,
To, kuriame gyvenai...
Išėjęs ant mano žalios
Taburetės prisėdai.
Neturėjau tokios niekada...
Bet ilgai
Kalbėjom tamsoj,
Buvo liūdna, nors giedra...

Spėjo žilstelt plaukai,
O ašaras keitė lietus,
Kartais – sniegas...

Mes sėdėjom ilgai
Ant vienos taburetės,
Nors atsinešiau kėdę...
Bet ant jos įsitaisė katė,
O tu vėl sugrįžai
Į eilėraštį

Tiktai aš neprisimenu jo...
Bet negėda...


2018 m. liepos 23 d., Palanga
 
Saulėlydis

2018-08-03 11:04:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-08-07 17:54:05

Esmė ne eilėraštyje, kurio neprisimenate, o JAME ir pokalbyje su juo.
Katė – paslapties, sumanumo, išminties, mokėjimo išsisukti iš keblios padėties simbolis. Ne visada katė maišo, bet kartais ir gelbsti, tik nereikia jos skriausti.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-08-07 15:58:38

Jautrus prisiminimas tik be eilėraščio...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-08-07 15:04:48

Įsimintinas...

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2018-08-03 18:06:39

O, Dievulėliau, kaip gražu...