***

Suglumintas
Drovių vilkauogių
Bėgu slėptis miške
Nuo medžių,
Nes žinau,
Tu ateisi,
O aš
Dar per silpnas,
Kad vėl
Nenuskęsčiau...
 
Rytas žnaibo
Rasotus skruostus,
Kiša drugį
Kažkur tarp menčių –
Tik nereikia!
Nereikia paguodos
Laiškuose
Paliktuos ant slenksčio.
 
Saulė geria rasas.
Aš mintis džiovinu
Šakose nužydėjusios liepos –
Susitikom, kada
Tu dar pynei kasas,
Na, o aš
Nebijojau gyventi...
 
Nežinau,
Jei paklausi, kodėl
Su tavim neišgėriau
Vilkauogių vyno
Ir kodėl jas rinkau
Nežinau...
 
Mano rytas
Gegutę kankina.
Aitvaras

2018-08-02 11:12:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2018-08-03 18:12:13

Gražus lyriškas eilėraštis. Puiki pabaiga.

Vartotojas (-a): kava

Sukurta: 2018-08-02 23:30:37

privertė susimąstyti. Ačiū.

Vartotojas (-a): crepuscolo

Sukurta: 2018-08-02 21:08:50

aha, puiki minorinė lyrika

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-08-02 20:09:08

Geras eil.