Suglumintas
Drovių vilkauogių
Bėgu slėptis miške
Nuo medžių,
Nes žinau,
Tu ateisi,
O aš
Dar per silpnas,
Kad vėl
Nenuskęsčiau...
 
Rytas žnaibo
Rasotus skruostus,
Kiša drugį
Kažkur tarp menčių –
Tik nereikia!
Nereikia paguodos
Laiškuose
Paliktuos ant slenksčio.
 
Saulė geria rasas.
Aš mintis džiovinu
Šakose nužydėjusios liepos –
Susitikom, kada
Tu dar pynei kasas,
Na, o aš
Nebijojau gyventi...
 
Nežinau,
Jei paklausi, kodėl
Su tavim neišgėriau
Vilkauogių vyno
Ir kodėl jas rinkau
Nežinau...
 
Mano rytas
Gegutę kankina.