Skambesy nubėgančių dienų

Santrauka:
Skambesy nubėgančių dienų...
Skambesy nubėgančių dienų
Atsiliepia aidas kamertonu,
Kol iš lėto pėdomis seku
Pustoniais tarp išbarstytų tonų.
Plaikstos vėjyje rausva skara
Numesta ant vystančių alyvų
Kažkada seniai mes buvom čia,
O dabar akmenėliu negyvu
Tyliai rymo mūsų praeitis,
Norisi paimt, pakelt, priglausti,
Kad vėliau sugrįžus naktimis
Liautųsi krūtinėj skaudžiai mausti.
Iškarpytame dienos lape
Strijos smingančios į pačią širdį,
Liudijančios kaip senam kieme
Atsirėmę į nuleistą svirtį
Mes dalinomės laiku pusiau,
O jis ėmė kartą ir suskilo
Į šukes, kurių nesurinkau,
Į dienų tylėjimą nebylų.
Šiandien aidu grįžusi viltis
Bando derinti garsus dueto,
O ant kelio ta pati lemtis
Trupinius paskutinius išmėto.
Skambesy nubėgančių dienų...
Egmilė

2018-08-02 11:00:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): crepuscolo

Sukurta: 2018-08-02 21:09:46

gražu, nebanalu

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-08-02 20:07:01

Prisidedu prie jau parašyto komentaro, nes jį atkartočiau.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-08-02 12:41:39

jautru, skausminga, gržiai sueiliuota.