Taip paprasta mane mylėt, kada juokiuosi,
kai dega akyse aistros liepsna, 
kai vėjas dūksta palaiduos  plaukuose, 
o lūpos tarsi žemuogė rausva...

Taip lengva būt šalia, kada man gera,
kada alsuoju pilna krūtine,
kai delnas tavo šiltą odą mena,
kai dieną pasitinkam tik drauge. 

O tu mylėk mane, kai sielą kausto gruodas,
užkloja neganda sunkia skraiste,
kai tyliai, tik žvilgsniu prašau paguodos,
o sukramtytos lūpos virpa maldoje.

Priglauski prie širdies, kai pametu takelį,
kai būnu negraži, bejėgė ir pikta,
kada mano pasaulį nuo kančios taip gelia –
tada nurimti noriu tavo glėbyje.

--- tada sugrįžta iš po kojų slydus žemė,
žinau – tik tavo meilė saugoja mane.