Ta atmintis taupioji
išsaugo daug dalykų
ir primena, kartoja...

Kiek dar galiu pasiekti,
menu vaikystės pievas
ir skalsią duonos riekę...

Už duotą pilną saują,
dėkoju savo lemčiai,
žinau – nepils iš naujo...

Net jei paimti teko
mažiau, nei nei pažadėta,
kol dviese minam taką...
------------------------------------
Kai eisime po vieną,
ar teks lengvai nubristi
per sugrįžimo pievą?..