Tapytojas

Ir medžiuose gyvena kartais vėjas,
Jis tyliai kalbina lapus
Ir nesiliauja pasakų kuždėjęs,
Nors šis pasaulis liūdnas ir trapus.
 
Ruduo, tapytojas, atėjęs
Nuspalvins ugnimi medžius,
Kaip pasakoj tegu spalvų paletė liejas,
Nors neskubėk, tapytojau, meldžiu.
 
Neliauk dar vasara tapyti
Žaliai akimirkų kelių,
Kai saulė teka taip graudi kas rytą,
Rasom pravirkus prie kelių.
 
Dar lauksiu lauksiu mirksnio kito,
Atbėgančio su vėju takeliu.
 
bitėžolė

2018-07-22 12:29:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-07-23 09:50:01

Mielas sonetas.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-07-23 09:40:59

Puikus sonetas.
Taip ir sukasi karuselė, o gamtos tapytojui belieka tik keisti spalvas.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-07-22 21:24:22

Pasidžiaukim žaliomis akimirkomis, kol tapytojas dar renkas teptukus. Gražus sonetas.