Štai blokš ir vėl kažkas tave
Į nevilties ir tuštumos galingą jūrą,
Ir grius šventovės įkvėptos mene,
Kai iš aukštai kažkas grėsmingai žiūri.
Nebesimels naktis sapne,
Ir ašaros nevilgys sūrios,
Sutilps visa būtis delne –
Tik tiek tavoji sauja saulės turi.
Tik tiek teliko – sauja pelenų,
Smiltelės kelios, tako žvirgždas,
Bet dar einu einu einu,
Dar keliasi diena nuo varpo girdo.
Dar kyla ketera šviesos vilnių,
Ir plakasi aušra į širdį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-07-20 13:59:03
Dar keliasi diena... Tegul tik kyla ketera šviesos vilnių...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-07-20 12:44:05
Subtilus sonetas.
Tekyla kuo aukščiau ketera šviesos vilnių ir tešviečia aušra širdyje.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2018-07-19 12:33:42
Gražus kūrinėlis, savitas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-07-18 17:03:52
Puikus jaudinantis sonetas.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-07-18 11:12:41
Gražios, gyvenimiškos eilės.