Ubagų šalis

Santrauka:
Šiaip jau nemėgstu aiškint, kodėl gimsta vienas ar kitas kalbėjimas eilėmis. Bet šį kartą atsakas į vieną komentarą, kad esame laisva ubagų šalis.
Dangau, kaip gaila.
Tiek mažai aušros į širdį.
Tik akims paguodos lašas
ir delne sugautas šypsos
saulės spinduliu.
Tiek mažai užuovėjos
tarp ošiančių svečių klevų.
Lyg bijotų savo laimę atiduoti,
besislapstančią tarpe vešlių šakų.
Lyg bijotų artumu paguosti
sielą, vienišumo svetimoj šalyje
iki skurdo iškamuotą.
O Dangau, kaip gaila,
kad tik tiek duotybės aušroje
sugebėjai, gal tiktai galėjai, duoti.
Betgi Tu nekaltas.
Ją tik tokią savo maldomis
patys susisėmėm ne širdimis,
nepasotinamomis godumo rankomis.
Žavesį aušros pamynę, vaikštom
lyg prašmatnūs povai.
Ubagų šalimi vadiname,
ką turėtume vadint Tėvyne.

2018 07 07
Mira Mira

2018-07-17 07:34:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...