Pilnatvės vaizdiniai suplėšytąjį žeidžia.
Ne laikas šokt, kol neužgijus bigė.
Visuos sapnuos galūnės savo vietoj
Ir savo vietoj alkis, troškulys, geismai,
Tačiau pakanka atsimerkt – 
Saulėtekis it naujas pjūvis,
It naujas atplyšimas
Ir kūno celė, sopės sklidina,
Nekalto karceriui tolygi.
Išseko maldos nė neatsiradę
Ir tvyro baimės tvaikas,
Kol už kaukių – kaukės.
Pro siaurą žvilgsnio ambrazūrą
Aukos, aukos, aukos.
Ar kas atskirs, ar kas supras –
Aukotojai? Aukotieji?
Imk, atiduodu, dovanoju kiautą,
O priedo rūbą, odą.
Dabar turtingas? Laisvas?
Už dar storesnės sienos.
Be teisės pasibelst.