Taip ryžtingai
per namo slenkstį
į grynakraują vasarą,
pulsuojančią karščiu.
Nakties drugeliai
dar nespėjo baigti
savo šventės, išmiklinę
aistrų sparnus.
Dar nesuskubo žemė
nakties rūbo nusirengti,
nepraregėjo uosis
neregys tamsoj.
Tu išėjai aušros keliu,
kad dienai nusilenktum
ne valdovės įgeidžiais,
tavyje MOTERS likimu.

2018 06 12