Arti buvau

Ėjau pakrante aš,
Tikėjausi – ten būsi,
Nes vėjas žinią neš
Į tavo kranto pusę.
Po laiko atitokus,
Širdis dar kviesti moka...

Bet vėjas ežere
Bangelėmis vis bėgo,
Lydėjo ir mane...
Vis tiek jis kaltas lieka,
Nes vieną žodį svarbų
Nusinešė be vargo...

Kad vėl arti buvau,
Tu jau nesužinosi...
Iš balzgano dangaus
Krito lašai... Tas uosis,
Pasenęs ir palinkęs, –
Neatpažino žingsnių...
Eiliuotoja

2018-07-02 19:07:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-07-03 19:31:09

Tikiu, kad kalčiausias vėjas... Jei ne jis...
Pajaučiau naują rašymo stilių, labai originaliai

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-07-02 20:40:18

"Tikėjausi - ten būsi /Nes vėjas žinią neš/ Į kranto pusę". Vis dėlto tikėjimas visada teikia vilčių...