Kaitra

Vienu mazgu sugrįžo išsiilgęs vėjas,
sušiaušė violetines levandas.
Pabuski saulės dulkėmis pakvipusioj verandoje
tarp dūzgiančių kamanių pienėmis.

Kai atgaiva šimtais lašų į žemę išsiliejo,
sumigo tūkstančiai sparnuočių,
nimfetės suknioje gelėtoj tarsi pievoje
pavasarį užuosdami tarp klosčių.

Tarp garbanų vainikui geltonuojant
kaitra iš vieno žiedo išsisėjo.
Išdžiautos klevų lapais odos.
Vienu mazgu pasiek tyliu šnabždėjimu.
jotvingė

2018-07-01 17:59:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2018-07-03 08:26:29

Seni pažįstami sparnuočiai :D gerai, jie ten taip sušiurena, įplazdina jaukumo ir nerimo...
O ir visa abstrakcija šilta, būvis pilnėjantis: kaitra sėlina švelniai, pamažu, bet galop… Kažkas pribrendo.
Turi krūvį turbūt ir mazgas. Ne tik greičio matas, kai kas subtiliau. Gal net iki užsmaugimo :D