Keliuosi nuo žemės, krumpliais jausdama žiedus,
Drėgna rasa nuverktus praeities ašarų.
Einu šviesos link akimis užjausdama
Iš paskos besivejantį, tirpstantį šešėlį.

Giesmes kelia į dangų
Vėjo glamonėjami beržai,
Įstrigusi plunksna,
Dangaus pagautos kregždės –
Pagijo lūžęs sparnas
Mano angelo sargo.

Aš keliuosi, o tu likai čia.
Nutolom.