Praeina viskas, net ir mes praeisim
Per šitą žemę meilės alkdami,
Save aukoję saulės žaizdrui,
Bet likę šiam pasauliui svetimi.
Praeina viskas, šis gyvenimas praeina
It viesulas, it šėlstanti audra,
Ir mokame kaskart didžiausią kainą,
Nes paklydimų niekad negana.
Mums negana nei klystkelių, pavojų
Ir nerimo aukščiausiosios bangos,
Lyg būtume mes niekad nežinoję,
Kad nepasiekt mums laimės – tuščia jos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-16 13:28:06
Labai mielos eilės.
Išmintingas apmąstymas, priverčiantis įvertinti savo gyvenimo kelią.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-15 18:03:05
Puikios eilės...Patiko
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-06-15 16:32:56
Tai, kas pasiekta, darosi neįdomu... Tuščia jos...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-06-14 21:29:41
Kartais norisi daugiau, nei galim pasiekti... Ir po teisybei – tuščia jos...
Geros eilės.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-14 09:03:37
Labai gilus ir jautrus apmąstymas.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-06-14 07:36:22
Ateiname ir išeiname...kas - sušilome, ką - sušildėme...