Kai susitaikai

Ko nerimas trepsena vis aplinkui,
Tarsi turėčiau ranką jam paduoti,
Gal net į suolo kraštą pasislinkti
Ar net midaus įpilti iš ąsočio?
Kai klausiu, ko arti manęs sukiojies,
(Tarytumei kiti ramiau gyventų?)
Atsako: nepakiši tu man kojos,
Nelemta niekam juk manęs išvengti...

Ir supratau, kad nerimas išeina,
Kai susitaikai su lemties duotybe,
Kai nutrini nuo veido šypsnį kreivą, –
Tą keistą svečią pro duris išlydi...
Eiliuotoja

2018-06-13 12:28:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-06-14 10:48:14

Be nerimo mūsų gyvenimas būtų gerokai pilkesnis. Patiko Jūsų mintis : "Ar net midaus įpilti iš ąsočio".

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-06-14 07:30:04

Dažnai nerimas būna ir varomoji jėga, bet kartais jo būna per daug, tuomet ieškome būdų, kaip jį sumažinti ar nugalėti. Geros eilės.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-13 21:25:44

Mielos eilės.
Pastovi veikla padeda nerimą išprašyti, nes nebūna laiko galvoti jį.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-13 12:42:37

Nerimą sunku išprašyti, gražios eilės.