Į tuos metus

Santrauka:
...
Per sutemas ir rudenio lapus
Taip nelauktai prabėga laikas.
Mes vis dažniau prarandame draugus
Ir nejučiom su priešais susitaikom.
 
Išdidūs mes, nes mūsų didume –
Nauji tikslai, o tuos senus pamiršę
Išdidume panyram į save,
Kol į tuštybę išplaukiam paviršiais.
 
Tai, kas gelmėj, išdyla atminty,
Regis, naivu. Ir vėl į naują tolį
Kiti vardai ir... akmenys kiti,
Grandinėm prikalti prie mūsų kojų.
 
Todėl grįžtu į vaikiškus metus
Jų pirmapradžio džiaugsmo atgaivinti
Ir vėl tikiu, kad viskas taip ir bus.
Tik kaip tą tikrą gelmę atpažinti.
 
Azaras

2018-06-12 11:17:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2018-06-15 06:58:32

svarus tekstas, artimos mintys, patiko...      

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2018-06-14 22:42:56

jausmingai, širdingai ir dainingai

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-06-12 14:44:50

Labai patiko, priglausiu. Ačiū.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-06-12 13:08:01

Talpios, stiprios  eilės...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-12 12:28:23

Kiekviena eilutė yra prasminga ir kupina išminties. 

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-06-12 11:34:29

Miela poezija.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-12 11:26:25

Turiningos mintys,prasmingos mintys.