Kol angelas giedos

Kai neturi daugiau vilties,
Nes nieks daugiau čia neateis,
Nebeprabils, neprakalbės,
Teini vienatvės kryžkelėm, takais.
 
Tiktai baisi šalta tyla nakties,
Besapnė prieblandom alsuojanti būtis,
Kada šešėliai tavo smilkinius telies,
Ir tars kažkas – dangaus pjūtis.
 
Ir kris rasotos skambą žolės,
Žmogus ne vienas šauks tyloj,
Kai nesvaigins ir nevilios jo toliai,
Ir nebejaus prasmės ir nebebus rytoj.
 
Nors dar yra, dar būna, kolei
Jo angelas giedos aušroj.
bitėžolė

2018-06-12 10:44:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-06-15 18:10:07

Eini tol, kol įpranti prie tylos, kuri tampa drauge...

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-06-14 10:57:13

Ir liūdesys gali būti gražus... Ačiū.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2018-06-12 13:06:03

Liūdnas. Būkim viltingesni.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-12 12:15:32

Vaizdingas, eleginis sonetas.
Neliūdėkite. Tvirtai tikėkite ir pasitikėkite angelu giedančiu apie gyvenimą, su kuriuo dar daug aušrų sutiksite.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-12 11:09:33

Labai liūdnos, bet vaizdingos eilės, liūdesio sunku atsikratyti, ąčiū.