Liūdesys

Santrauka:
Nauja redakcija.
Ar įstengsiu pakelti šitą akląją tylą?
Ji sunki ir skaudi it gimimas žmogaus.
Juk prieš lietų griaustinis trenkia, prabyla,
Kai bambagyslę nukerpa žaibas dangaus.
 
Liūdesys tyloje užspringsta ir skęsta.
Jau gelmė vandenų, o plaukti nemoku.
Negaliu rast jėgų gelmės šaltį iškęsti –
Apraizgyta žolių tik su liūdesiu šoku...
 
Sudraskykit, griaustiniai, apkurtusį dangų!
Nukarpykit žaibais mėlynąsias žoles!
Ir nuveskit prie nebylio mylimo lango -
Ten gegutė kukuoja ir metus jo sules!
 
Bet aplink – tylos bangos ir svirpia žiogai.
Kala, spengia, pradrasko ausų būgnelius.
Juk seniai iš paskos bėgti jau pavargai –
Stabtelk, sau susirink išbarstytus žodžius
.................................................................
Liūdesys tyloje užspringsta ir miršta...
Lieka rankos šešėlis, jos virpantys pirštai.
 
2019-06-10
ruduo

2018-06-10 16:38:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-12 21:35:20

Graži jausmų ir minčių raiška.
Žmogui duota tokia stiprybė, kad net sunku patikėti, kaip galima atlaikyti...

Vartotojas (-a): LaimuteM

Sukurta: 2018-06-11 15:52:35

Labai jausmingas eilėraštis, liūdnas labai... jausmas pažįstamas... manau, kad 2019-06-10 bus šviesiau! 

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-11 08:17:29

Labai jautru ir vaizdingai išreikštas liūdesys.