jaudulys scenoje pranyksta stovint ne pirmąkart
tikroviški veidai
atpažini
ne tie kuriuos mieliau uždengęs sapno šydu migdai kad nepabustų
knarkimas it krankimas
užčiauptos lūpos
bado barzdos šereliais apkabinimai
ir povyza sulinkusi įkuprina
ne sapnas
kur jis
už bėgančio raištelio trauki
sprūsta
delnais uždengtos akys
jau miegai