Sužeistas akmuo

Tarp žolių – akmuo
Nuskeltu šonu...
Atvira žaizda
Rasom rasoja.
Užsisvajojęs keleivis
Pro šalį ėjo,
Jis svetimo skausmo
Nepastebėjo
Ir į aštrias briaunas
Persirėžė koją.
Prisėdęs ant akmens,
Ašarom žaizdą nuplovė,
Nosinaite apsirišo
Ir nušlubavo...
O akmuo paliko
Su kančia savo.

Daug laiko praeis –
Lietūs skalaus,
Saulė džiovins,
Vėjai vanos,
Kol žaizda užsitrauks...
 
Apsamanos...
atkaklioji

2018-06-04 12:57:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-06-05 07:59:22

Žaizda užgys...akmens tokia dalia - lietui ir saulei guostis...apsamanoti...gražu, ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-04 20:37:03

Taip. Dauguma svetimo skausmo nepastebi. Kaip sunku būna, kai vienam pačiam žaizdas tenka "išsilaižyti" kaip tam šuniui.