Ant blakstienų
pakibo naktis
skaidriu sudrėkusiu
ilgesiu.
Mėnulio pilnatis
ištiesė perregimą
nosinę.
Atstumiu.
Joje per daug
netikros vilties,
dirbtinio gerumo mosto.
Ant blakstienų
skaidrus ilgesys,
neišgalvotas.
Tegul vaikšto naktis,
ant blakstienų,
drėgnais ištįsusio ilgesio
žingsniais.
2018 05 30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-04 19:37:59
Miela poetinė miniatiūra.
Jeigu ilgesys vaikšto dar tiktai ant blakstienų, o ne po širdį, tai padėtis dar pataisoma.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2018-06-03 11:15:11
Lyrika čia ☺